išvydimas

išvydìmas sm. (2) NdŽ, išvýdimas (1) KŽ; SD388, Q25, B83, N → 1 išvysti: Išvydimas, įžvelgimas Krz11. Veidai buvo labai seniai prausti, o gal ir visai neprausti nuo pasaulio išvydimo dienos Šlč. Tas susitikimas, arba išvydimas, būtų tikyba, o jai patirti reikalingas širdies, dvasios palinkimas ir galia, kuri vadinama tikėjimu Vd. Aniemus išsigandus iš šio ūmo išvydimo Kristaus, pradest Ponas jiemus kalbėti BPII36. Dūšelė Abromo kaip džiaugtis galėjo iš išvydimo to brš. | refl. Sut: Kožna giminė žmogaus, kursai tiktai daugiausiai rūpinas sprovomis svieto to, visad yra trudnesnis ant pažinimo paslaptinių Pono o ant išsivydimo karalystės atejančios dangaus MP103. \ vydimas; įvydimas; išvydimas; pavydimas